Šalia šaltinėlio upelis čiurlena.
Senus laikus vanduo jo mena.
Mūsų ainiai kadais čia gyveno
Ir laužus prie šaltinėlio kūreno.

Sruvena upelis savo take,
Gena vandenis tarsi avis pievele.
Jis plauna geltonus smėlėtus krantus,
Išardo bebrų padarytus vartus.

Upelio takas suka ratus,
Aplenkia pempių namus,
Prasispaudžia pro miškus,
Prabėga pro gandro namus.

Jo vandenys vasarą gaivina mus.
Čia žuvys turi savuosius namus,
Čia žvėrys pagirdo savo vaikus.
Ir neša upelis visų jų džiaugsmus.