Santrauka:
O kaip dažnai pamirštame tikrus gyvenimo didvyrius - senelius, tėvus, šeimą...
Aš bėgu tekina prie tavo skruosto,
Tu priglaudi, sušildai savo žodžiais...
Kažkaip man būt su tavimi nenusibosta -
Jaučiu, kaip tavo meilė mane glosto.
Susiraukšlėję rankos ir suvytę svajos,
Lyg sniegu nuberti plaukai, išblukę akys -
Tu man graži, lyg apšerkšnijus pasaka,
Sekta jausmingai ilgą žiemos vakarą.
Klausydavom tos pasakos akis išplėtę,
Kol nuovargis išgludino tos dienos nuoskaudas;
Dabar mes po pasaulį išsimėtę,
Gyvename, tausodami prisiminimų nuobiras.
Tu pavargai. Prisėsk. Šį kartą aš paseksiu pasaką -
Apie vaikystę svaigią, apie gražiausius žiedus,
Apie močiutės meilę, nuostabią ir paprastą,
Kaip bėgdavau pas ją vis susigėdusi...
Tau šalta? Tave priglausiu, kaip mane glaudei kadaise
Ir lėksime kartu prisiminimų vieškeliais...
Tu švelnumu širdy man nutapei paveikslą -
Močiutės meilės vaisiaus - gyvenimo be nuoskaudų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-25 21:03:30
Labai šilta ir didelė meilė senelės ir anūkės,miela skaityti:-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-25 11:28:37
...iš širdies į širdį...labai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-25 09:11:05
Suvirpinai prisiminimus,ačiū...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-03-25 08:43:00
Tu kaip visada nuostabiai jausminga.Skaitant mintyse iškyla ir manosios močiutės geras veidas.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-25 07:49:31
Kokios geros, mielos tos močiutės...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-25 00:20:43
Šiltas, mielas.... ir aš prisiminiau savąją :) - norėtųsi taip pakalbėti...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-24 22:45:27
Aš bėgu tekina prie tavo skruosto,
Tu priglaudi, sušildai savo žodžiais...
Taip ir prikaustė prie ekrano... :)