Tėvynė mano – kraštas Lietuvos,
O tėviškė – tai Lietuvos dalelė:
Namelis mažas prie aukštos kalvos,
Besislepiąs beržų alėjoj kelias.
Čia ošia medžiai nuostabiai žali –
Kitų tokių pasaulyje nerasi.
Padangė čia tokia gili gili,
Susikaupimui, maldai kviečia dvasią.
Senelių namas, kur skambi daina
Pritariama armonikos aidėjo,
Kur geros dvasios kviesdavo mane
Ir lyrą į rankas jos man įdėjo.
Ir pajuntu, kaip virpina stygas
Ne pirštai, o aukšta dangaus žydrynė.
Ir suskamba širdies daina staiga,
Kur telpa Dievas, tėviškė, Tėvynė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-23 23:34:18
Gražios mintys, gražūs jausmai, gražiai apdainuoti...
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2009-03-23 19:59:14
Ir lyrą į rankas jos man įdėjo....
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-23 18:55:57
Nuoširdus ir be... moralų.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-03-23 17:36:54
Geras, kiek nuostalgiškas, bet jaudina. Turbūt, kad taip gražiai apie savo pašalį.