Pavargę mintys netoli
lašais mediniais plaukuose
nukrito lubos
jau girdi
vis vėjas šūkčioja kieme
vis dirsčioja pro šviežią landą
praurbintą mintims
tada
žodelis „ne“ dantis galanda.
***
Ne – sukrėtimui,
skausmui... Netikrumui – ne.
Ir bundančiai vaizduotei, prietarams...
Gal dievui?
„Ne“ –
čežėjo balsas apšerkšnijęs ausyse,
jauti, kaip akys apsitraukia plėvele.
Užkaltos skylės, durys ir langai,
ir vėjas nesiblaško tau po sodą,
neplaiksto jau jausmų žiauri audra,
rate melsvam, gelsvam kambaryje
gyvena mažas išprotėjęs protas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2009-03-24 09:18:03
Dėkui visiems už komentarus.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-23 22:33:25
Geras stilius, geras ritmas, ekspresija. Patiko, nors, gal ir keletas smulkmenėlių jaučiasi...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-23 13:07:41
pavargę mintys --> pavargusios
išprotėjęs protas - puikiai. Patiko nuotaika ir stilius. Pirmasis posmas, nors ten tik įžanga, man labiausiai sudėliotas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-03-23 11:31:44
paskutinė eilutė:) visa kita nelabai:)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-23 08:56:20
"Lavoniškas",patiko...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-23 07:25:25
gyvenimui tik nesakyki -ne /prisikelk/