garbanos tavo
nuslysta mano
pirštų galais.
grasinantys žvilgsniai artėja
tave šįvakar
jie pasiims.
bebaimė nebūsiu,
kaip skersvėjy lapas
drebu.
tu man Dionisas,
aš tau Alatėja,
pabuskim kartu...
.....
kažkur tarp klevų
mūsų žvilgsniai
sunyra.
gal tapsiu aš
klevo lapu, o tu
tapsi Borėju...
gal kraują su vėju
sudėjus,
dangus atsivers.
pakutenk man padus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sinonis
Sukurta: 2009-03-24 10:27:44
dangus atsivers
už širdies dundesio ar
po kraujo lašais
Anonimas
Sukurta: 2009-03-23 12:13:42
Iki daugtaškinio skyrimo dalis man labiau patiko - daugiau pajautimo joje, subtilumo. Bet ir toliau visai neblogai. Pavadinimas patrauklus.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-03-23 00:05:05
"gal kraują su vėju
sudėjus,
dangus atsivers." Man - gražiausia :)