Hado malonėj
garbanos tavo
nuslysta mano
pirštų galais.
grasinantys žvilgsniai artėja
tave šįvakar
jie pasiims.
bebaimė nebūsiu,
kaip skersvėjy lapas
drebu.
tu man Dionisas,
aš tau Alatėja,
pabuskim kartu...
.....
kažkur tarp klevų
mūsų žvilgsniai
sunyra.
gal tapsiu aš
klevo lapu, o tu
tapsi Borėju...
gal kraują su vėju
sudėjus,
dangus atsivers.
pakutenk man padus...