Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Van Gogo paveikslui.
Tavęs geidžiu, akimirka šventoji,
Balti žvaigždynai begalybės sūkury —
O vis sapnų ūkuos švelniuos kartoji,
Kad mano širdį delnuose turi,
Kad mano džiaugsmą, mano skausmą saugai
Kaip baltą gėlę, sklidiną rasos—
Su mano lyra gelmėmis suaugai —
Kreidinės uolos tylumą nešios
Tarp skardžio nišų... Vilkdagį užmynę,
Praskridę vėjai suksis į marias —
Dangau žvaigždėtas, Tiesą ir Tėvynę
Skaidriausiam virpuly sidabro ras
Paklydęs žodis... Tolių toliai šlama,
Prarėkdami audringą vandenyną.
Tapau uoloj sidabru austą gamą —
Žvaigždynų liepsnos keistą šokį pina...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-22 22:23:50
Nuostabu ir gera:-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-22 18:12:01
Kai Giedrė ateina į kosmosą, tai anasis irgi sušyla.
Šilta.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-03-22 17:17:14
puiki daina, tik muziką reikia sukurti.
"Prarėkdami audringą vandenyną"- puiki metafora.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-22 16:51:26
vaizdi naktis savo išgyvenimais (gal pastebėjimais ar konstatavimais), gyva (sūkuriais, audringais vandenynais, spalvingomis emocijomis) , spinduliuojanti (meile Tiesai ir Tėvynei), erdvi savaip...Pabaiga - paslaptingai žavi... verčia kūrinį priimti ne tiesiogiai.
Užkliuvo vienas momentas, beje, ir pati nebe tikra, ar teisingai galvoju: tavE geidžiu, akimirka šventoji, ar tavĘs geidžiu...man priimtiniau II variantas.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-03-22 16:40:21
"Žvaigždynų liepsnos keistą šokį pina..." ir plevena, žodžiais.