Na kas, kad nužudei gyvybę?
Bet siela dar gyva.
Na kas, kad pasiklydai?
Juk jausmas vis dar čia.
Dar jaučiamas tas kvapas...
Artumo šiluma...
Nelemta man suprasti –
Beribė tuštuma...
Gyvenimas nubluko,
Ne ta tiršta spalva...
Pavasaris be saulės,
Apgaulė ar tiesa?
Tik kai jau leisis saulė,
Aplinkui bus tamsa...
Tik mirdama suprasiu,
Kas melas, kas tiesa...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-22 23:03:36
oi, dar toli iki to, tikėkime :))) Pamėgink kiekvienam jausmo momentui paieškoti metaforų - paslėpk, nerašyk tiesiogiai apie tai ką jauti ar galvoji... būtų labai įdomu. Jaučiu, kad norisi rašyti ir rašosi labai atvirai, nuoširdžiai... bet poezija mėgsta tam tikrą paslaptį. Taigi :) Sulės spinduliuose ar panšiai - dažnai galim pslėpti ir skaudžius dalykus. Juk gali lūžti spinduliai sūrių rasų kvėpavime... Čia šiaip, gl ir nevykęs pavyzdėlis...
Vartotojas (-a): Gydanti ašarėlė
Sukurta: 2009-03-22 16:27:21
Ko gero oras čia tik kaltas, juk jau šitaip norisi pavasario ir spinduliukų.... Tai kaip galima rašyti linksmas eiles? :)