Santrauka:
Ryt vienas man labai brangus žmogus švęs gimtadienį, o mano galvoj kirba kirba... ir išvirsta į liūdesio atodūsį ir savigailą...
Yra merginų, kur visai pamiršo,
Kaip tu lūpas jų virpesiais lietei.
O aš rytais per vieną sapną mirštu,
Kai žingsniai aidi link manęs lėtai.
Girdžiu migloj, ką upės nendrėms sako,
Kaip trankosi nuo medžio vėjo skruostai.
Tu negrįžti prie mūsų meilės kapo,
Tik skalpelį ruoši kitoms išskrosti.
Tu – Kazanova, tu – aistrų karalius,
Tikros aistros ne sykį nepajutęs:
Aš – taikinys puošnios medžioklės baliuj,
Nes tau į akį krito mano krūtys.
O gal tiesiog turėjo taip įvykti –
Per daug sapnuos norėjos būt mylėtai.
Dabar tiriu skausmingą meilės lygtį,
Kur vienas visad iškrenta per lietų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-24 22:04:52
Sužavėjo vilkiuke ta paprasta moteriška svajonė...gražiai tu čia ją apibarstei,šaunuolė:-)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-03-22 18:04:00
O kur klišė? Taikinys Medžioklėje? Galbūt.Ar meilės kapas - klišė? Suabejočiau.na nežinau-kartais klišė geriau nei nevaizdinga šyzometafora,
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-03-22 17:44:04
harmoningai liūliuoja tekstas, švelnumas iki galo. Tik gaila, kad poetinių klišių labai jau daug. Norėtūsi originalumo. Pamiršus tai, ką kada nors esi skaitęs ar girdėjęs, prasideda individuali kūryba. O šiame dainos tekste to pasigedau.
sėkmės :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-22 16:06:27
"Per daug sapnuos norėjos būt mylėtai.
Dabar tiriu skausmingą meilės lygtį,"- nukeliantis į ne taip jau retą realybę... Aštrus, skalpeliškai tiesus, moteriškai romantiškas ir........... IIII posmas karingas toks. Kaip ir Moteris pati - visokia :)