Santrauka:
dangun sudužę laikrodžiai pakyla
savaitgalinis rymojimas prie laiko,
rodyklės kelia nepadorų triukšmą,
pro siaurą plyšį įslenka vidurnaktis-
man nesimiega.
Aukojimas pieštuko laiko labui,
numirusi vaškinės žvakės saulė..
ne viskas paprasta, ką rodo ciferblatas-
ne viskas aišku kaip ant delno..
- miegi?
Šešėlis tyliai žaidžia su sekundėm,
avytės bėga į geltoną pievą,
akimirkai sustoja slaptos mintys-
ir laiškas turi nemirtingą sielą..
ir viskas.
Tik tiksėjimas netyla.
Nors visame pasauly nebeliko laiko…
dangun sudužę laikrodžiai pakyla,
kaip akys… skęstančios-
skandinančios-
paklaikę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2006-01-17 15:41:50
Toks perliejantis visą esybę...Tik paskutinis žodis tarsi ledinis vanduo, bet gal autorius būtent tai ir norėjo pasakyti?
:
Sukurta: 2006-01-17 12:59:35
suabejochiau laikrodzhio nemirtinga SIELA
no ladysh
labai neblogai
Anonimas
Sukurta: 2006-01-17 12:15:27
Oho..
Kaip gražu.
Spalvota vaizdais. Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2006-01-17 00:20:52
trijų paskutinių žodelių nereikia...gal.
daug daug vienišumo.