savaitgalinis rymojimas prie laiko,
rodyklės kelia nepadorų triukšmą,
pro siaurą plyšį įslenka vidurnaktis-
man nesimiega.
Aukojimas pieštuko laiko labui,
numirusi vaškinės žvakės saulė..
ne viskas paprasta, ką rodo ciferblatas-
ne viskas aišku kaip ant delno..
- miegi?
Šešėlis tyliai žaidžia su sekundėm,
avytės bėga į geltoną pievą,
akimirkai sustoja slaptos mintys-
ir laiškas turi nemirtingą sielą..
ir viskas.
Tik tiksėjimas netyla.
Nors visame pasauly nebeliko laiko…
dangun sudužę laikrodžiai pakyla,
kaip akys… skęstančios-
                skandinančios-
                paklaikę.