Sėdi mėnuo aukštai ant uolos
Susimąstęs, truputį pakrypęs.
Nuo jo vienišo žvilgsnio gilaus,
Tik šešėlių ištįsusios brydės.
Debesų pūkines aveles
Jis kas naktį suleidžia į gardą,
O paskui su blausia spingsule
Manų košę puodelyje verda.
Ją kabina su šaukštu, skaniai,
Debesėliu nušluosto sau lūpas.
Tik, kai košės nelieka visai,
Jis lyg blynas paskrudintas supas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-25 00:14:04
Oi, koks smagus gardumėlis... Seilė tįsta :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-22 12:21:47
Labai gražu... bet tikrai pradėjo žarna žarną ryti ;)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-20 21:11:51
gražu :)
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-03-20 20:23:12
Nešnekėkite apie maistą, valgyti įsinorėjau...
O dar paskaityti jūsų kūrinių norisi...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-03-20 17:04:05
Taip, visai mielas mėnuliukas - seneliukas, tik košelę kabina, matyt, dantukus jau seniai pravalgė avinėlius bekramtydamas :).
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-20 16:57:37
Oi ir tos košės norėtus,ir pasisupt tuo blynu:-)...gražu!
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-20 16:34:09
Manau, ir vaikučiai perskaitę noriai valgys manų košę...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-20 15:58:54
Judrus, geras vaikiškas kūrynėlis , na toks šaukštu kabinamas, gera skaityti Tave iš širdies:)