Užsimetei žalią švarkelį -
Nušvito dienelė!..
Taip šildė ir virpino
Rankom išglostyta,
Žvilgsniu išdėkota
Tavo širdelė tą
Žalią žalumą
Amžiną. Savą.
Kol kitą, ryškesnį -
Raudoną, panūdai myluoti...
Metei tą žaliuokį šalin!..
O jo atlape liko
Gėlelė. Raudona.
Ji šaukės
ŠIRDIM.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-16 17:18:34
Labai jautriai ir lyriškai parašyta.Galima jausti,kad autoės gyvenime pasikeitė noras ne tik naują švarkelį pakeisti bet ir...Kas žino?Bet tai jos reikalas.O tai poniai Vaivorų naktys patarčiau eiti miegot.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-19 23:48:54
patiko pateikimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-19 23:31:26
sąvą --> savą
hm. labai vienodai.