Užsimetei žalią švarkelį -
Nušvito dienelė!..

Taip šildė ir virpino
Rankom išglostyta,

Žvilgsniu išdėkota
Tavo širdelė tą

Žalią žalumą
Amžiną. Savą.

Kol kitą, ryškesnį -
Raudoną, panūdai myluoti...

Metei tą žaliuokį šalin!..
O jo atlape liko

Gėlelė. Raudona.
Ji šaukės

ŠIRDIM.