Aš daugiau nebeisiu į stotį,
Ji visa dar taip kvepia tavim,
Jei praeisiu – užmiršiu kvėpuoti,
Savo žvilgsnį nusukus tolyn.
Tu nekaltas, ak Dieve, nekaltas,
Tai tik moters silpnumo kerai,
Šitaip lengva pamilti dar kartą,
Taip sunku vėl užmiršt visa tai.
Nebeik link manęs, negręžioki,
Aš dabar vien pagiežos pilna,
Bet vis tiek užklystu į tą stotį,
O jos kvapas aplanko mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-19 16:45:46
Rodos paparasta,bet tuo pačiu ir žavinga:-)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-03-19 00:23:09
Labai lengvai įsigyvenau į tą stoties atmosferą. Patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-18 23:25:57
Pritariu Vaivorų naktys.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-18 23:01:14
pavadinimas įdomus.
nebeeisiu --> nebeisiu
nebeeik --> nebeik
hm. stotis - įdomi metafora/erdvė kalbant apie meilę. norėtųsi stipresnio išpildymo, bet užsikabinimas yra.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-03-18 21:52:52
Tikrai - jausmingai. Stipri nuotaika.
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2009-03-18 21:22:50
uuuu. patiko. vaizduotė sužadinta (: