Aš daugiau nebeisiu į stotį,
Ji visa dar taip kvepia tavim,
Jei praeisiu – užmiršiu kvėpuoti,
Savo žvilgsnį nusukus tolyn.

Tu nekaltas, ak Dieve, nekaltas,
Tai tik moters silpnumo kerai,
Šitaip lengva pamilti dar kartą,
Taip sunku vėl užmiršt visa tai.

Nebeik link manęs, negręžioki,
Aš dabar vien pagiežos pilna,
Bet vis tiek užklystu į tą stotį,
O jos kvapas aplanko mane.