Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Van Gogo paveikslui.
Šita šventovė siaubo akimis
Į taką žvelgia! Eina moteris
Ugnies lava!!! Dangus sutemo jau –
Nuritinkit man akmenį tuojau,
Tuojau man nuo gyvos širdies... gelme
Alsuoja properšos gėlių vilties –
Atlėks varnai, atlėks varnai, eime
Greit šitą kelią nebūtin nuties
Tos išsiklaipę sienos – ir takai
Garmės visi į gerklę prarajos –
Bažnyčios Overo languos akluos aukštai
Sutūpę mirštantys rūkai sijos
Visas šviesas, visas aušras, visus džiaugsmus,
Ir smegduobių garai triumfuos sutemę –
Eime iš čia, eime iš čia – užgrius
Mus šaltos sienos, smigdamos į žemę…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-20 12:55:25
Oho!
Reginys pojučiuose toks, kad vargu tokį galima būtų perkeltį į paveikslą.
Reikia Čiurlionio.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-19 18:58:00
gilus žvilgsnis....
Alsuoja properšos gėlių vilties
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-18 22:41:22
Gyva, nepaprastai gyva...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-03-18 21:50:31
Impresionistinis ir simbolistinis. Ugningas :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-03-18 19:57:03
Nauji potėpiai. Pritariu Deimantei - tiesiog įsiliejimas į esamą ir suteikimas naujo.
Jau buvau pasiilgusi Jūsų poetiško žvilgsnio į paveikslus. Man patinka.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-18 17:26:33
Koks stirpus įsižiūrėjimas, reflektavimas, tiesiog įsiliejimas į paveikslą turi būti, kad taip rašytum!..
Anonimas
Sukurta: 2009-03-18 17:01:42
Alsuoja properšos gėlių vilties. ..
Sutūpę mirštantys rūkai sijos...
Gera skaityti tai kas plaukia iš širdies, tapybiškai puikus darbas :)