O vėjau, nešk mane į gimtą šalį,
Kur saulė beria šviesą gintarais,
Augino ten aušrinė maną dalią
Ir sodai puošės vasariniais obuoliais.
Namai senelių vaistažolėm dar kvepia,
Močiutės vyšnia vilioja uogom raudonom...
O vėjau, nešk mane, kur upės teka,
Kur bruknės sirpsta miško gilumoj.
Ten laumės juosta dobilus bučiuoja
Ir marių krantas žvejų glaudžia valteles,
Ten medžių šakos po sniegu dejuoja
Ir speigas gaudo šokančias snaiges.
O vėjau, nešk mane į gimtą šalį
Ir širdį sužeistą kartu paimk –
Keliauti negaliu besparnė ir bežadė,
Bet po tavu sparnu kelionė neprailgs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-16 23:15:38
O vėjau, nešk mane į gimtą šalį
Ir širdį sužeistą kartu paimk –
Vaje, kiek daug vaizdinių ir taip šiltai šiltai tas ilgesiukas nuplaukė... Miela... Neliūdėk! :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-16 18:58:52
Ilgesys, ilgesys...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-16 18:10:51
...ilgesingai gražus...
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-16 16:46:37
Nostalgija...gimtam kraštui.Labai puikiai tave suprantu saulyte-mes kaip migruojantys paukšteliai,visad norim sugrįžti ten,iš kur atejom.Šypsenos tau:-)!
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-16 13:59:26
gražus ilgesys, gražiai apdainuoti prisiminimai... Puiku, kad tame ir esmė, vaistas būčiai identifiluojamas. Linkiu, kad tai taptų realybe, užpildytų tuštumą, pagydytų sielą.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-03-16 13:04:15
Tikrai tave išgirs vėjas ir po sparnu nuneš į gimtą šalį.Lauksiu ir aš.