Nors jau nuėjo pirmo bučinio laikai
Mėnesienoj apsnigta alėja,
Bet vis dar laukia Don Kichoto amžinai
Pamirštos apdulkėję Dulcinėjos.
Bet nemeluok, kad tau ramu širdy,
Nors tie meteliai oi kaip greit jie bėga...
Jei dar pavasarį lauke girdi,
Tada pajusk sugrįžtančią jo jėgą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2009-03-20 23:22:54
Oj jau tie don kichotai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-16 14:57:05
manau, kiekviena Dulcinėja turi svo Don Kichotą :)) ateis jis, jei labai norėsime....
Anonimas
Sukurta: 2009-03-16 10:48:44
Luktelėkit truputėlį, matyt Don Kichotas prie malūnų dar užtruko ;)
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2009-03-16 09:11:51
Laikas nesustodamas bėga.
Tikrai,kada nors turime sustoti ir daug ką apmąstyti.Ačiū už patarimą.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-16 07:51:52
stengtis mažiau vartoti įvardžių ir žodelyčių kaip bet,
bundantys jausmai pavasarį :)