Užuoski mano rytą –
Jis švelnumu vis dvelkia,
Pro antklodes ir langus,
Ir debesis rausvus.

Užuoski mėtų kvapą,
Kuriuo dengiuos sulyta,
Kai niksteliu perlinius
Įamžintus namus.

O tuos namuos vien laumės
Tik bučiniais giedoja,
Ritmingai susiraišo
Krūtinėje jausmus.

Užuoski mano lūpas,
Išdeginki jų kvapą
Ir parsineški tyliai
Į žydinčius namus.