Santrauka:
Tarsi dvi upės suteka į vieną, mūs širdys suteka į vieną sielą...
Kasdien po trupinį mane renki į sielą,
Nors esam vienu du, bet nesam vieniši,
Akis pramerkus sveikinti skubu kiekvieną dieną
Ir per gyvenimą akimirkas nešu širdy.
Į taurę liūdesio įpilsiu lašą džiaugsmo,
Skubėsiu švelniai priglaust prie tavų lūpų,
Metų tarpukelėse dienos noksta vaisiais,
Ir po kiek laiko nerimo tarsi nebūta.
Į vieną sielą dvi upės susilieja
Ir šokčiodamos bėga per kvatojančias žvaigždes,
Su tavimi gyvenimas be galo mielas –
Kartu mes renkame akimirkas šventas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-03-15 19:26:31
Iš kur pas tave tiek švelnių minčių?Mes kalbamės, bet man norisi tave dar ir paliesti.Palietusi rodosi ir aš tapčiau geresne.Nuostabios tavo eilės.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-15 14:07:55
Švelniai, optimistiškai lyriška. Ypač II stulpelis taip gerai nuteikia... Pora vietų rimą pakoreguočiau, pvz.: pri (si) glaust prie tavo lūpų - skambėtų gal geriau, o esmė tikrai nepakistų.
"Nors esam vienu du, bet nesam vieniši," - akustiškai, tas "bet" (subjektyvi nuomonė) - stringa.
"Į vieną sielą dvi upės susilieja" - "dvi" kažkaip ne taip sklandžiai, kaip visa visuma.
Vartotojas (-a): Sekundė
Sukurta: 2009-03-15 11:31:03
Trykštantis jausmais.
Pavasariniais jausmais.
Net mano siela nušvito ir uždainavo :}
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-15 11:03:20
Kokia graži visgi ta meilė:-)į vieną sielą dvi upės...