Kasdien po trupinį mane renki į sielą,
Nors esam vienu du, bet nesam vieniši,
Akis pramerkus sveikinti skubu kiekvieną dieną
Ir per gyvenimą akimirkas nešu širdy.

Į taurę liūdesio įpilsiu lašą džiaugsmo,
Skubėsiu švelniai priglaust prie tavų lūpų,
Metų tarpukelėse dienos noksta vaisiais,
Ir po kiek laiko nerimo tarsi nebūta.

Į vieną sielą dvi upės susilieja
Ir šokčiodamos bėga per kvatojančias žvaigždes,
Su tavimi gyvenimas be galo mielas –
Kartu mes renkame akimirkas šventas.