Sudužo sėkmės laivo vairas,
Liksiu užmaršties krante.
Tuščias sielos mūšio laukas,
Šaltis ir pūga jame.
Proto jūra ir aistros verpetas
Praūžė kaip vėjas kitame krante.
Sieloj nekvepės žiedų nektaras,
Nors pavasaris visai šalia.
Šukėm suvarpyta siela,
Krištolu skambėjusi, tyra...
Užmaršties krante įstrigusi
Išdaviko rankuos dar dabar gyva.
Tame krante pilka vienatvė,
Apsigaubusi voratinklio skara.
Ten nutols meilės pilnatvė,
Vakarais skambėjusi malda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-15 14:16:08
gal kiek per tiesus? Mintys, jausmai - aiškūs, niekam ne svetimi... todėl - ieškočiau jiems kito apvalkalo. Skaitytojui juk įdomu - atrasti :) Šiaip- gan lyriška ir skaitosi maloniai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-14 22:57:06
Šukėm suvarpyta siela,
Krištolu skambėjusi, tyra...
...skausmingai ir tyrai...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-14 21:49:41
Oi, kaip gražu... Trapus jausmas ir virpantis skausmas - nuostabiai supinti kartu. Jausmų kelionė kaip ant delno... :)