Sudužo sėkmės laivo vairas,
Liksiu užmaršties krante.
Tuščias sielos mūšio laukas,
Šaltis ir pūga jame.

Proto jūra ir aistros verpetas
Praūžė kaip vėjas kitame krante.
Sieloj nekvepės žiedų nektaras,
Nors pavasaris visai šalia.

Šukėm suvarpyta siela,
Krištolu skambėjusi, tyra...
Užmaršties krante įstrigusi
Išdaviko rankuos dar dabar gyva.

Tame krante pilka vienatvė,
Apsigaubusi voratinklio skara.
Ten nutols meilės pilnatvė,
Vakarais skambėjusi malda.