Aš atėjau iš gedulo nakties,
Bet praeičiai savęs neatiduosiu.
Gal ji vilios, gal šauks, artyn gal kvies –
Neatsigręšiu, laukti nesustosiu.
O būna, žodžių trūksta pasiguost
Ir šypsena kamputy lūpų blėsta.
Tada tikiuosi jau žvarbios audros,
Kuri taifūnais talžo širdies miestą.
Tik po audros vėl spindulį bandau
Pasisodinti į širdies kertelę
Ir trokštu užauginti kuo greičiau
Į liepsną, kuri visa gali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-03-15 22:54:22
Žmogiškumo išorė ir vidus po audros. Gyvas kūrinys.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-14 22:05:13
Tokias audras esame turbūt nevienas ir ne kartą-išgyvenę,todėl man pasirodė labai įtikinantis,patiko...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-14 21:38:56
Nuoširdžiai dėkoju visiems komentavusiems... :)
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2009-03-14 19:58:06
Perskaičius tokį kūrinį norisi nusišypsoti ir prisiminti tai kas suteikia gyvenimui džiaugsmo :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-14 18:49:12
gerai perteikta nuotaika "po audros". Toks savotiškas apsivalymas, naujų jėgų antplūdis. Patiko II stulpelis. Tarsi - receptas jame " taifūnais talžo širdies miestą." Tik po tokių taifūnų- tikrai ateina praskaidrėjimas. Lyriški Jūsų darbai, giliai jausminiai, išgyventi.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-14 16:21:34
...skambus...ir viltingas...labai...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-14 12:56:02
Aš atėjau iš gedulo nakties,
Bet praeičiai savęs neatiduosiu.
Jau nuo pirmų eilučių šviesa veržte veržiasi... Malonu skaityti tokius kūrinius :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-14 12:37:26
Gera skaityti, gera :)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-14 11:53:12
Labai gražu...tegul užauga kuo greičiau:-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-03-14 10:07:41
Viltingas širdies spindulėlis... toks reikalingas.
Keliantis Gyvenimo šviesai, kas taip svarbu... ypatingai iš gedulo nakties...