Aš atėjau iš gedulo nakties,
Bet praeičiai savęs neatiduosiu.
Gal ji vilios, gal šauks, artyn gal kvies –
Neatsigręšiu, laukti nesustosiu.

O būna, žodžių trūksta pasiguost
Ir šypsena kamputy lūpų blėsta.
Tada tikiuosi jau žvarbios audros,
Kuri taifūnais talžo širdies miestą.

Tik po audros vėl spindulį bandau
Pasisodinti į širdies kertelę
Ir trokštu užauginti kuo greičiau
Į liepsną, kuri visa gali.