Jis nedylantis ir nerūdijantis,
Tarsi koks įkyrus svetimkūnis,
Tavo norus ir siekius praryjantis,
Nors ir sielos tamsoj tyliai tūnantis.
Lyg kaltė, lyg dėmė neišvaloma,
Geležis atsitrenkus į akmenį,
Visuma, į dalis nepadaloma,
Įsirausus į tavąją atmintį.
Lyg vagis, širdyje susigūžęs,
Sunaikinantis skirtąjį laiką.
Tvinksniai jo smilkiniuos – kūjo dūžiai,
Prie tavęs prisirišę be saiko.
Neprisakomas ir nenumaldomas,
Tikras ego – toks pilnas tuštybės,
Toks veržlus ir beveik nesuvaldomas...
Man baugu, kad jisai toks beribis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-03-26 14:43:06
yyyyyyyyyee,
ypač ta visuma,įsirausus į atmintį,
ir baugumas,ir beribiškumas...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-14 20:54:48
Aprašymas.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-13 15:30:30
Toks veržlus ir beveik nesuvaldomas...
Man baugu,kad jisai toks beribis.
Pažiūrėk pro langą-pavasaris,
Nusišypsok-išnyks jo didybė...:)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-03-13 14:52:47
nelaikyk, paleisk jį, lai eina sau... ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-13 12:22:10
Lyg vagis, širdyje susigūžęs,
Sunaikinantis skirtąjį laiką.
...platus...ir skausmingas...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-03-13 11:36:40
Piukiai aprašote pyktį.Jis tikrai toks.