Santrauka:
iš pajūrinių...
...tolo - - -
už autobuso
lango nutolo
mūsų parkas
bei miesto varpai
tik lietus monotonija
gelia –
kai švelnumo
žodžius vis
taupai - - -
ir grįžtant –
gal dieną
gal naktį - - -
jau laikas
visai nesvarbu
tarp medžių
kalbėsim
skulptūrom –
jų šilumą
jausim abu - - -
stebėjos –
nustebs dar
ne vienas praeivis –
iš kur ta akmens
šiluma
ir tik kažkuris
tesupras - - -
tai a r t u m a s
kai griūna slogi
vienuma ...
(Klaipėda, Skulptūrų parkas)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-03-12 17:11:23
Labai vaizdingai atvėrėte šio parko dvasią; kas įdomu - pasijaučia nuotaikų dvilypumas; tai tarsi vaikščiojant ir vienam (su skausmingos vienatvės dvelktelėjimu) ir dviese, su ypatinga šiluma. Ir kaip bebūtų, tas kontrastas gražiai į pabaigą susilieja, išnyksta...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-12 14:30:35
o. fantastiškai šiltai perteiktas jausmas, skambiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-11 20:21:20
tai a r t u m a s
kai griūna slogi
vienuma ...
...labai šiltai skamba...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-03-11 15:08:10
Jauki miesto poezija ir filosofija :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-11 09:42:22
labai gražu, gal, kad tame parke ir aš laiko nemažai esu praleidusi savomis mintimis?
"tik lietus monotonija
gelia –
kai švelnumo
žodžius vis
taupai - - -"
a r t u m a s...per akmenį, per rankas, per... Šiuo atveju - paprasta mano interpretatija :) , o įvertinus skulptūrų parko įvairovę - galima ir plėtoti mintį.