tolo - - -
...tolo - - -
už autobuso
lango nutolo
mūsų parkas
bei miesto varpai
tik lietus monotonija
gelia –
kai švelnumo
žodžius vis
taupai - - -
ir grįžtant –
gal dieną
gal naktį - - -
jau laikas
visai nesvarbu
tarp medžių
kalbėsim
skulptūrom –
jų šilumą
jausim abu - - -
stebėjos –
nustebs dar
ne vienas praeivis –
iš kur ta akmens
šiluma
ir tik kažkuris
tesupras - - -
tai a r t u m a s
kai griūna slogi
vienuma ...
(Klaipėda, Skulptūrų parkas)