artybė

iščiupinėjau pernakt žiedlapius
dulkėtom užuolaidų virvėm
nužydėjusias ugnim aguonas
dar rudenį išguldžiau po dvi

raudonis įsivėlė į pašaknius
negaliu iššukuoti garbanų
įdrėkus į paausius tą švytavimą
drungnu vandeniu  išskalausiu

dubenys bus tušti debesų mana
tykiai krapnosiu į paakius
kol mane užklosi perdegusiu
savo blakstienų juoduliu
apideme

2009-03-09 13:28:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-03-09 17:12:48

Truputį persižaista, manau. Labai trapi riba tarp poezijos ir ne poezijos.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-03-09 15:35:59

kol mane užklosi perdegusiu
savo blakstienų juoduliu

...poetiškai...gražu...