iščiupinėjau pernakt žiedlapius
dulkėtom užuolaidų virvėm
nužydėjusias ugnim aguonas
dar rudenį išguldžiau po dvi

raudonis įsivėlė į pašaknius
negaliu iššukuoti garbanų
įdrėkus į paausius tą švytavimą
drungnu vandeniu  išskalausiu

dubenys bus tušti debesų mana
tykiai krapnosiu į paakius
kol mane užklosi perdegusiu
savo blakstienų juoduliu