Trikampiai veidų šešėliai,
Ištirpęs kvapas žvakės šviesoje
Ir gėlės, gėlės, gėlės –
Beveidžių aš jau apsupta.
Veržiuosiu iš minios berankių,
Bekojų, vienaakių padarų.
Jaučiu, kaip žemė sukasi po kojom,
Staiga pakilus debesis genu.
Dabar aš – debesų piemenė,
Skaitau paklydusias avis dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-09 15:51:27
Lengvas ir šiltas, kaip pavasario vėjas... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-07 21:19:17
...žavingas skrydis virš kasdienybės...labai poetiškai skamba...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-07 16:30:56
Puikus.:)