Prie kryžkelės liko puikioji sesuo varnalėša
Ir brolis erškėtis, įbridęs į balą lietaus –
Žvirgždėtieji vėjai joje nesiliaudami piešia
Beribį atodūsį manojo sapno tylaus...
Tėvynės laukais einu – beveik prakeiktoji –
Ledėjanti duonos riekelė – ir ta aplota!
Kažkokį stebuklą man visgi tu dovanoji –
Baltuos dilgėlynuos nuskendusi vėjo puta
Istoriją mūsų vienuoliškai tiksliai užrašo,
O mėlynas vakaras skaito ją debesims –
Eilėraščiui reiktų tylos vienintelio lašo,
Bet šerkšnas languos vilke tuoj stūgauti ims –
Prie kryžkelės liko puikioji sesuo varnalėša
Ir brolis erškėtis, įbridęs į balą lietaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-08 12:47:37
Nuostabiai gražu...daininga.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-08 10:25:51
Taip, stipriai.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-03-07 15:11:30
Giedrės vizitinė kortelė pradžia ir pabaiga. :) Patiko man Jūsų mintelė.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-03-07 09:59:18
Žvirgždėtas, draskantis atodūsis... Jautriai ir labai gražiais vaizdiniais įplaukia, pasilieka.
Labai patiko.
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-03-07 02:21:37
Skaudžiai kažkaip.