Prie kryžkelės liko puikioji sesuo varnalėša
Ir brolis erškėtis, įbridęs į balą lietaus –
Žvirgždėtieji vėjai joje nesiliaudami piešia
Beribį atodūsį manojo sapno tylaus...

Tėvynės laukais einu – beveik prakeiktoji –
Ledėjanti duonos riekelė – ir ta aplota!
Kažkokį stebuklą man visgi tu dovanoji –
Baltuos dilgėlynuos nuskendusi vėjo puta

Istoriją mūsų vienuoliškai tiksliai užrašo,
O mėlynas vakaras skaito ją debesims –
Eilėraščiui reiktų tylos vienintelio lašo,
Bet šerkšnas languos vilke tuoj stūgauti ims –

Prie kryžkelės liko puikioji sesuo varnalėša
Ir brolis erškėtis, įbridęs į balą lietaus...