Nors lekia mūsų metai, nors juos vėjai neša,
Išbėga, bet palieka visko mums po lašą.
Jie pažeria gryniausio aukso dulkeles,
Gal vieną mikroskopinę, o gal kelias.
Tik reikia sugebėt surinkti jas į krūvą,
Nors pro pirštus tarytum smėlis byra, srūva.
Didžiausia mūsų metų dovana mums bus,
Kai glostysime aukso rožę, jos lapus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-11 21:14:47
Gražu:-)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-05 18:31:35
Tik reikia sugebėt surinkti jas į krūvą,
Nors pro pirštus tarytum smėlis byra, srūva.
Sugebi surankioti į krūvą žodelius ir tai džiugina... :)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-05 18:06:54
Ačiū labai. Nuostabios eilės- gaivios ir mielos :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-05 11:50:20
Pro pirštus tarytum smėlys byra''...taip tie metai :) Mielas, gera, skaitau :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-03-05 10:37:07
nuoširdus, gaivus. be galo patiko dvi pirmos eilutės -
Nors lekia mūsų metai, nors juos vėjai neša,
Išbėga, bet palieka visko mums po lašą