Skaičiuoju naktis ir žmones,
Kurie delnų nematė.
Aš būčiau žemę į kasas įpynus,
Jei tik ugnis laiku man būtų tai pasakius.

Grąžinti geismą aš tikrai norėčiau
Sudėt į voką, užklijuot laukais.
Apdengt pečius šilta skara galėčiau,
Bet jos stiklai išbraižioti dažais.

Palikti mirksnį –
Man to galbūt užtektų
Pabėgti nuo plaštakės,
Kurią šaukiau vien Tau.

Sudėt ženklus į skrynią
Ir ant peties padėti,
Pamilt iš naujo žiemą,
Kol dar neištirpau.