O angele mano, ir kur gi nuklydo likimas?
Kartu juk kalbėjom, kaip eisim į būtį nušviestą.
Ieškosim peizažų kaip tyro gamtos palikimo,
Statysim be pragaro maišto ten, angele, miestą.
Paversim į daiktą net mažą saulėtekio spindį,
Kad šviestų, kai žiovaus iškritęs pavasario rūkas.
Ir žodį sudėsim sparnuotam žvaigždynuose vingiui,
Palietus leliją rasoj lyg avietinėm lūpom.
O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu
Tavęs. Susiraskim takelį be žodžio nuodingo,
Gyvybę alsuoti be žvėriško apdaro kaukės,
Saulėtekio spindžiui kaip daiktui į žodį sustingus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-03-13 21:00:03
Gera. Tikra. Stipru.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-09 21:26:48
...švelnumas :)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-04 21:12:47
Nuostabiai tyras ir mielas kūrinys... :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-03-04 19:49:20
Nuostabus lyriškumas, dainingas ir erdvus :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-04 19:49:16
O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu
Tavęs. Susiraskim takelį be žodžio nuodingo,
...nepaprastai žavu...labai...gilu, poetiška ir melodinga...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-04 19:04:12
O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu tavęs.
Gražus pasikalbėjimas su savo angelu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-04 17:57:27
Susiraskim takelį be žodžio nuodingo
Prasmingai... Patinka man Jūsų eilės... :)
Vartotojas (-a): Irisiukė
Sukurta: 2009-03-04 16:54:18
Jausminga, kūribinga