Aš – tik vienas veidas minioje
Bespalvis ir tylus,
Tik vienas žodis kontekste,
Toks trumpas, banalus...
Aš – tik šešėlis naktyje,
Toks nesvarbus ir juodas,
Rašalo dėmė lape
Ir neišpildytas mažylio noras...
Sena įsimylėjėlio svajonė,
Palikta ir nemadinga,
Numesta vaiko dėlionė
Be detalės, sudraskyta.
Aš – tik sapnas vėjyje,
Bereikšmis ir visai nemielas,
Tik tuščias lapas stalčiuje,
Pamirštas ir vienas...
Ir vis dėlto kitokia,
Nėra juk tų pačių,
Kažkam gal reikalinga,
Todėl ir gyvenu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-01-14 15:38:13
minioje - tyloje; tylus - banalus ; naktyje - lape; svajonė -.
dėlionė> labai neskoningi rimai.
toliau rimas išnyksta visai. Šiaip jau, jei pasirenki rimuotą formą, tai reikia jos laikytis iki galo ir atvirkščiai.
Ramunės pastaboms irgi pritariu.
Tik nenusimink, jei jauti trauką rašyti - tikrai išmoksi. Linkiu tau sėkmės!
Vartotojas (-a): viktoria
Sukurta: 2006-01-14 15:37:11
Aš – tik sapnas vėjyje,
Bereikšmis ir visai nemielas,
Tik tuščias lapas stalčiuje,
Pamirštas ir vienas...
GRAŽU
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-01-14 14:35:28
visų pirma sau reikalinga, kad gyventum ;-)