Aš – tik vienas veidas minioje
Bespalvis ir tylus,
Tik vienas žodis kontekste,
Toks trumpas, banalus...

Aš – tik šešėlis naktyje,
Toks nesvarbus ir juodas,
Rašalo dėmė lape
Ir neišpildytas mažylio noras...

Sena įsimylėjėlio svajonė,
Palikta ir nemadinga,
Numesta vaiko dėlionė
Be detalės, sudraskyta.

Aš – tik sapnas vėjyje,
Bereikšmis ir visai nemielas,
Tik tuščias lapas stalčiuje,
Pamirštas ir vienas...

Ir vis dėlto kitokia,
Nėra juk tų pačių,
Kažkam gal reikalinga,
Todėl ir gyvenu.