Saulės ašara vėlei aky. –
Užsimerki, bet net prašviesėja.
Nulinguoja šešėliai akli,
Lyg benamiai ieškodami vėjo.
Nei parnešt, nei palikt negali
To rudens, kuris buvo pasėtas.
Žvalgos medžiai tokie dideli:
Kiek erdvės, kiek paliko dar vietos!
Ak, takai! Kilimais, kilimais...
Jie lyg Viešpaties sausio vis laukia,
O šis laukiamas šičia ateis
Ir uždės ant veidų baltas kaukes.
Saulės ašara vėlei aky
Sužydėjo baltai, sužydėjo!
Baltos paukštės – snieguolių būrys
Vėl sūpuojasi, leidžias be vėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-04 21:59:01
Saulės ašara vėlei aky-tiesiog iškart įstrigo.Gražūs jūsų kūrinėliai:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-03 16:24:10
Nliūdėk, tuojaus pavasaris, tuojaus, gera kaip visada Tavo eilėse sūpuotis :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-03-02 20:57:05
techniškas
:)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-02 20:55:40
Jau Kovas,tai gal tų baltų kaukių ir nebeuždės...:)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-02 18:30:40
''šičia''-pakeisk šį žodelį kitu tokiame gražiame eilėraštukyje jis svetimas
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-02 17:38:02
Saulės ašara vėlei aky
Labai gražiai...