Saulės ašara vėlei aky. –
Užsimerki, bet net prašviesėja.
Nulinguoja šešėliai akli,
Lyg benamiai ieškodami vėjo.

Nei parnešt, nei palikt negali
To rudens, kuris buvo pasėtas.
Žvalgos medžiai tokie dideli:
Kiek erdvės, kiek paliko dar vietos!

Ak, takai! Kilimais, kilimais...
Jie lyg Viešpaties sausio vis laukia,    
O šis laukiamas šičia ateis                
Ir uždės ant veidų baltas kaukes.

Saulės ašara vėlei aky
Sužydėjo baltai, sužydėjo!
Baltos paukštės – snieguolių būrys
Vėl sūpuojasi, leidžias be vėjo...