Miestą apgaubia tamsa,
Jau kaimynai guli.
Kažkas braunas per duris,
Nustembu – bobulė.
– Krizė aš, sulaukei jau, –
Šypsosi laiminga.
- Pavaišintum arbata,
Jeigu dar nestinga.
Pavaišinti? Na, gerai,
Svečiui juk negaila.
Dar pridėsiu lašinių,
Jie – tikra palaima.
Bobulytė viską greit
Kemša lyg besotė.
– Oi, sunki mana dalia, –
Pradeda raudoti.
Pasakoja vargelius,
Kiek visur keliauja.
Kur jau buvo, kur dar bus.
Širdis nerimauja.
– Bobulyte, – klausiu aš, –
Ar ilgai svečiuosies?
- Ne , vaikeli, eisiu jau,
Tau ramiau miegosis.
Miestą apgaubia tamsa,
Jau kaimynai guli.
Suskamba galvoj daina:
„Mik, miegok, mažuli...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-02 17:40:38
Su jumoru, iš gyvenimo, lengvai skaitosi, smagus eiliukas.... Ačiū, gera skaityti. ;) Tik... tą krizę kad ją bala...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-02 13:35:51
Pasakoja vargelius,
Kiek visur keliauja.
Kur jau buvo, kur dar bus.
Širdis nerimauja.
...nesielvartauk, bobule...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-03-02 12:35:56
Šypt:)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-02 11:41:22
;)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-02 11:41:00
...gerai
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-02 11:28:36
potekstė gan gili... tegul sau eina, bet kur?