Į tylą švelniai lietus lašais pabeldžia,
Tu bėgi pirštais per stiklines akis –
Vejiesi lašą, skubantį per langą,
Apraudi tylą ir neramias mintis.
Glaudi prie stiklo rankas ir šiltą skruostą,
O akys vejasi pilkumą debesų...
Galbūt ateis viltis tavęs paguosti,
O gal... pamiršusi skubės paguost kitų.
Minutės slenka į tylą tarsi šmėklos,
Užmigęs laikrodis atodūsius skaičiuoja...
Akis užmerkus, mintimis bandai pabėgti
Ten, kur svajonės džiugesį dainuoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-03-06 23:36:48
Jausmingas, tačiau paskutiniam posmelyje rimas užstrigo... Švelnūs žingsneliai per smėlį...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-28 20:31:42
Kas, jei ne tu, parodys šitiek daug jausmo.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-28 17:29:10
Vejiesi lašą, skubantį per langą
Lašas, o su juo mintys keliauja...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-28 16:38:05
Lašai ir langai jau daug kartų aprašyti.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-28 14:28:47
Ilgesys, ilgesys...