Į tylą švelniai lietus lašais pabeldžia,
Tu bėgi pirštais per stiklines akis –
Vejiesi lašą, skubantį per langą,
Apraudi tylą ir neramias mintis.

Glaudi prie stiklo rankas ir šiltą skruostą,
O akys vejasi pilkumą debesų...
Galbūt ateis viltis tavęs paguosti,
O gal... pamiršusi skubės paguost kitų.

Minutės slenka į tylą tarsi šmėklos,
Užmigęs laikrodis atodūsius skaičiuoja...
Akis užmerkus, mintimis bandai pabėgti
Ten, kur svajonės džiugesį dainuoja.