Žmonės

Mano kenčiantys žmonės,
Kokie jūs gražūs...
Mano žmonės, kokie jūs geri...
Kai meldžiuosi už jus,
Kol pasibaigia lažas,
Nors žinau, kad mes nekalti...

Tik nejaučiam... kad jaučiam
Atgal ir į priekį,
Kad ir vėl nesam „čia ir dabar“...

Jeigu nori,
Šiek tiek su manim patylėki...
Na, o aš
Pasimelsiu dar...

Už tą kančią lyg džiaugsmą,
Už visą iliuziją,
Už tą dieną, kai jos nebeliks..

Mano žmonės nubus, apsiverks
Ir iš džiaugsmo,
Po nakties dar truputį
Pasnigs...


2009 02 09
Glesumėlė

2009-02-25 21:21:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-02-28 16:55:18

Nereikia tų daugtaškių. Prasmės požiūriu jie nieko nenuveikia šiam kūriniui, o atrodo baisiai. Paskutinysis posmiukas toks nuoširdus.

Vartotojas (-a): mildam

Sukurta: 2009-02-25 22:36:05

Paskutinė strofa tiesiog stebuklinga :]