Mano kenčiantys žmonės,
Kokie jūs gražūs...
Mano žmonės, kokie jūs geri...
Kai meldžiuosi už jus,
Kol pasibaigia lažas,
Nors žinau, kad mes nekalti...

Tik nejaučiam... kad jaučiam
Atgal ir į priekį,
Kad ir vėl nesam „čia ir dabar“...

Jeigu nori,
Šiek tiek su manim patylėki...
Na, o aš
Pasimelsiu dar...

Už tą kančią lyg džiaugsmą,
Už visą iliuziją,
Už tą dieną, kai jos nebeliks..

Mano žmonės nubus, apsiverks
Ir iš džiaugsmo,
Po nakties dar truputį
Pasnigs...


2009 02 09