Kai tik saulė pakyla,
Kas netingi prabyla:
– Reik rytmečio darbus nudirbt
Ar šiaip iš lovos pakilt.

Reik netingėt, pajudėt,
Vietoj nesėdėt,
Nes dar medžiais pavirsim
Ir visą laiką stovėsim...

Kai ateina pietūs,
Visi nutraukia darbus,
Nes nori būti sotūs
Ir jėgų turėti kalnus.

Bet darbų visokių yra,
Nudirbt juos reikia.
Bet jau vakaras kyla.
Darbus palikt reikia.

Leidžias vakaro saulė,
Ir miegas šaukia.
Paklota lovelė
Jau jūsų laukia.

Ir taip baigias diena,
Minčių, darbų kupina,
Bet ateis dar kita,
Sekanti diena.