Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji.
Vagas lig juostas atridens
Nuplovis prakaitų artojas.
Ty negrubus laukų akmuo,
Ty šilda širdį menesiena,
I tava kojas ilgis jo –
Takelia per gimtines pievu.
A mintis laksta parugėm –
Drugelį margu sauja gauda.
Kvapni pirmoji pradalgė.
Auksinis blyksnis gelsva šiauda.
Kai nuk piliakalnia žvelgi,
Kregždė urvinė atkartoja
Danguj nelyg akies vyzdy
Takelia vingius tau pa kojam.
A tu aini aini aini
I nesustotum, jei galėtum.
Tik čia savi i artimi,
I an kalnelia daug da vietas.
Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji,
Ty ties saulėlaida rudens
Su kriaukšlala rugines duonas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-02-25 21:10:02
Mielas kūrinys...sušildė,ačiū!
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-24 17:59:49
Atrodo, vėl pamačiau savo mielą kraštą. Net susigraudinau...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-24 15:51:19
Gražiai čia apie viską,patiko...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2009-02-24 15:41:38
Gražiai.
Tas gurkšnis šulinia vandens...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-02-24 15:35:08
nuostabu... ;)
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-02-24 14:58:49
Man, kaip žemaitei labai įdomu buvo skaityti. Graži tarmė ir geros mintys...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-24 13:13:23
Na va ir tarmiškai Eglute prašnekai, ne neblagai, neblagai taks linksmas judras, šaunuolą asmi :)