Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji.
Vagas lig juostas atridens
Nuplovis prakaitų artojas.

Ty negrubus laukų akmuo,
Ty šilda širdį menesiena,
I tava kojas ilgis jo –
Takelia per gimtines pievu.

A mintis laksta parugėm –
Drugelį margu sauja gauda.
Kvapni pirmoji pradalgė.
Auksinis blyksnis gelsva šiauda.

Kai nuk piliakalnia žvelgi,
Kregždė urvinė atkartoja
Danguj nelyg akies vyzdy
Takelia vingius tau pa kojam.

A tu aini aini aini
I nesustotum, jei galėtum.
Tik čia savi i artimi,
I an kalnelia daug da vietas.

Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji,
Ty ties saulėlaida rudens
Su kriaukšlala rugines duonas.