Atrodo – nebebus vėliau draugų.
Ir vis per pūgą, vis per pūgą, vis per pūgą.
Ir noris pasivyt ir išbučiuot rankas,
Kurios kas naktį glamonėja kito kūną.
Neatsakyt į žinutes, į skambučius,
Bažnyčios varpo nuraminantįjį dūžį...
Pelėkautai kasnakt arčiau, arčiau –
Ištrūksiu nusigrauždamas galūnę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-23 18:07:22
Atrodo – nebebus vėlių draugų.....
Pelėkautai kasnakt arčiau, arčiau –
Ištrūksiu nusigrauždamas galūnę.
labai... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-02-23 14:26:58
Na taip... kartais noras/ instinktas išlikti verčia kažką paaukoti be ko, kad ir pasiramsčiuodamas, bet eisi.